ragavikas

×ragavìkas (plg. l. dial. rogownik) sm. ppr. pl. (2) 1. viena iš lentų, prikaltų prie stogo galo, viršuje ppr. sukryžiuojamų, šiaudams prilaikyti; stogo šelmenį pritvirtinantis kryžiokas; stogo briauna: Lėkiai, arkliukai, žirgeliai, gervės, ragavikai, geiveliai – trobesių stogų galų viršūnių dekoratyvinės ornamentuotos vertikalios ar sukryžiuotos lentos MLTEII313. Prikalk ragavikùs iš galų, vėjas nedraskys stogo Mrk. Šiandien jau kluonu ragavikùs primušim Lš. Vėjas gryčios ragavìką labai drasko Ssk. Nuplyšo stogo ragavìkas Kb. Išdėk an ragavìko spalių, ba žulis kluonan lietus Pls. 2. nuolaidi stogo galo dalis: Seniau daugiau statydavo namų su ragavikais, o dabar visi daro skliautus Kkl. Užleisk šiaudais ragaviką, kad dar labiau neprakiurtų Vp.